Moterų ramybės širdies ritmas – vidutinės vertės ir juos veikiantys veiksniai

2025 m. rugpjūtis 26 d.Michal JetelinaKomentarų: 0

Ramybės širdies ritmas, arba RHR (iš angl. 'resting heart rate'), populiacijoje vidutiniškai svyruoja tarp 60–80 dūžių per minutę ir yra svarbus sveikatos bei kondicijos rodiklis. Ši vertė nurodo širdies susitraukimų skaičių per minutę, kai organizmas yra budrios ramybės būsenos, tai yra be fizinio krūvio ar psichinės įtampos.¹Žemesnis RHR dažnai rodo geresnę fizinę kondiciją ir efektyvesnę širdies veiklą. Aukštesnis RHR gali būti susijęs su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika.²

Koks yra normalus moterų širdies ritmas?

Vidutinis ramybės širdies ritmas suaugusioms moterims svyruoja tarp 78 ir 82 dūžių per minutę. Šią vertę veikia amžius, ir ją gali veikti daugybė veiksnių: psichinė būsena, streso lygis, hormonai, kūno svoris, fizinis aktyvumas, nėštumas, menstruacinis ciklas ir bendras gyvenimo būdas.³

RHR galima išmatuoti EKG tyrimo metu, matuojant spaudimą pas gydytoją, arba gali pasimatuoti pats namuose. Pakankamai ramybės širdies ritmo indikacijai šiandien pakanka laikrodžio su optiniu jutikliu širdies pulsui matuoti. Jei laikrodžio neturi, ramybės širdies ritmą gali pasimatuoti ir rankiniu būdu.²

Ramybės širdies ritmo lentelė – moterys (bpm/min)

Amžius	18-25	26-35	36-45	46-55
Atletas	40-48	42-46	45-49	48-54
Puiki	61-65	60-64	60-64	61-65
Gera	66-69	65-68	65-69	66-69
Aukštesnė nei vidutinė	70-73	69-72	70-73	70-73
Vidutinė	74-78	73-76	74-77	74-77
Žemesnė nei vidutinė	79-84	77-82	78-83	78-83
Prasta	85+	83+	83+	84+

Šaltinis: medicinenet.com

Koks ramybės širdies ritmas moterims yra pavojingas?

Jei tavo RHR ilgą laiką laikosi virš vidutinio intervalo verčių, reikia sunerimti.

Tachikardija:

Pavojingu ramybės širdies ritmu laikoma vadinamoji tachikardijos būklė, kai RHR pasiekia daugiau nei 80 dūžių per minutę. Aukštos RHR vertės gali signalizuoti apie sveikatos problemas, tokias kaip kraujagyslių ir širdies ligas. Ši būklė reikalauja gydytojo dėmesio, ypač jei ją lydi kiti simptomai, tokie kaip svaigulys ar galvos sukimasis.⁴

Bradikardija:

Fiziškai aktyvios moterys, gyvenančios sveiku gyvenimo būdu, gali pasiekti žemesnes nei 60 dūžių / min vertes. Šią būklę vadiname bradikardija, ir sportininkams ji nekelia problemų, nes jų širdis dirba efektyviau. Priešingai, jei nesportuoji ir negyveni aktyviai, bradikardija vėl reikalauja gydytojo dėmesio, nes gali pasireikšti svaigulio, galvos sukimosi, silpnumo, nuovargio, dusulio ar alpimo būsenos.⁵

Kodėl vyrų ir moterų širdies ritmas skiriasi?

Vidutinis širdies ritmas skiriasi tarp vyrų ir moterų dėl skirtumų širdies dydyje ir fiziologijoje. Priežastis ta, kad moterų širdis paprastai mažesnė, todėl ji turi susitraukti dažniau, kad pumpuotų tiek pat kraujo, kiek didesnė vyrų širdis. Šis skirtumas išryškėja po brendimo, kai vyrų širdis paprastai užauga 15–30 % daugiau nei moterų.³

Kaip mėnesinės veikia tavo ramybės pulsą?

Dėl hormonų svyravimų moterims šiek tiek keičiasi ir ramybės širdies ritmas. Paprastai šiek tiek padidėja širdies ritmas ovuliacijos metu ir savaitę po jos. Priešingai, menstruacijų metu ir savaitę po jų širdies ritmas šiek tiek sumažėja.³

Kaip nėštumas veikia širdies ritmą?

Nėštumas reikšmingai veikia ramybės širdies ritmą. Nėščių moterų širdis dirba intensyviau, kad pumpuotų pakankamą kraujo kiekį į gimdą, dėl to vidutiniškai širdies ritmas padidėja iki maždaug 90 dūžių per minutę. Be to, širdies perpumpuojamo kraujo tūris padidėja 30–50 %. Besisportuojančios nėščios moterys gali pastebėti natūraliai aukštesnį širdies ritmą.

Jei tavo laikrodis ar kraujospūdžio matuoklis rodo aritmiją, dažniausiai nėra ko bijoti. Nedidelės širdies aritmijos yra įprastos nėštumo metu. Šios aritmijos daugeliu atvejų nesukelia komplikacijų ir praeina be gydymo. Rimtesnės aritmijos, tokios kaip diastoliniai širdies ūžesiai, gali reikalauti gydymo.

Kas veikia moterų ramybės širdies ritmą?

Be nėštumo ir menstruacinio ciklo, ramybės širdies ritmą veikia šie veiksniai:

Amžius: su amžiumi ramybės širdies ritmas gali keistis. Paprastai jis padidėja ankstyvoje vaikystėje ir palaipsniui mažėja suaugus.
Lytis: moterų RHR vidutiniškai būna 2–7 dūžiais per minutę aukštesnis nei vyrų, tai lemia fiziologiniai skirtumai.
Kūno svoris ir nutukimas: didesnis kūno svoris dažnai siejamas su aukštesniu RHR, o sveikas svoris paprastai palaiko žemesnį RHR.
Emocijos: stresas, nerimas ir net laimė gali padidinti RHR.
Kūno padėtis: sėdėjimas gali padidinti RHR 3 dūžiais per minutę, palyginti su gulėjimu. Taip pat ir stovėjimas gali didinti RHR.
Vaistai ir infekcijos: kai kurie vaistai, tokie kaip antidepresantai ir beta blokatoriai, gali mažinti RHR. Infekcijos su karščiavimu, priešingai, gali padidinti RHR.
Oro temperatūra: karštu oru RHR gali padidėti, paprastai ne daugiau nei 10 dūžių per minutę.
Rūkymas ir kofeinas: rūkymas ir kavos vartojimas prieš matavimą gali padidinti RHR.
Skydliaukės funkcija: hipertireozė gali sukelti aukštesnį RHR, o hipotireozė gali lemti žemesnį RHR.
Anemija: žemas hemoglobino lygis gali padidinti RHR.⁶

Apibendrinant

Ramybės širdies ritmas yra tavo bendros kondicijos ir sveikatos rodiklis, o žemesnės vertės dažniausiai siejamos su geresniais sveikatos rezultatais. Daugumai suaugusiųjų normalus ramybės širdies ritmas svyruoja tarp 60–80 dūžių per minutę. Sportininkams ar žmonėms, kurie reguliariai užsiima sunkiu fiziniu aktyvumu, jis gali būti žemesnis. Savo ramybės širdies ritmą pagerinsi reguliariai sportuodamas, metęs rūkyti, sumažinęs alkoholio ir kofeino vartojimą bei pasiekęs geresnę psichinę savijautą.

Kilus bet kokioms abejonėms, ilgai trunkant negalavimui ar ilgą laiką matuojant padidėjusį arba sumažėjusį RHR, rekomenduojame nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją ir reikalauti EKG tyrimo (niekada pas šeimos gydytoją nesitenkink RHR matavimu vien tik kraujospūdžio matuokliu).

Šaltiniai: