Glutaminas: maisto papildas imunitetui ir žarnyno sveikatai?

Q: Pomáhá glutamin imunitnímu systému sportovců?

Navzdory teorii o poklesu glutaminu po dlouhém výkonu studie (Gleeson 2008, Nieman a Pedersen 2000) neprokázaly, že suplementace glutaminem zlepšuje imunitní markery. Udržení hladiny glutaminu v krvi se na imunitě neprojevilo.

Q: Podporuje glutamin svalový růst a regeneraci?

Aktuálně neexistuje důkaz, že samotný glutamin stimuluje růst svalů nebo zabraňuje jejich rozpadu. Pokud přijímáte dostatek bílkovin s plným spektrem esenciálních aminokyselin, suplementace glutaminem nepřináší žádný extra přínos.

Q: Má glutamin smysl jako doplněk stravy?

Pro zdravé sportovce s dostatečným příjmem bílkovin ze stravy neexistují dostatečné vědecké důkazy pro suplementaci glutaminem. Vhodnější je zaměřit se na kvalitní bílkoviny s plným spektrem esenciálních aminokyselin.

2026 m. kovas 31 d.Michal JetelinaKomentarų: 0

Žymos

Maisto papildai Aminorūgštys

L-glutaminas yra neesencialinė aminorūgštis, kurios žmogaus organizme yra daugiausiai – ji sudaro didžiausią laisvųjų aminorūgščių dalį tiek skeleto raumenyse, tiek kraujo plazmoje. Šiam maisto papildui priskiriamos anabolinės ir imunostimuliuojančios savybės. Tačiau kaip į tai žiūri šiuolaikinis sporto mokslas?

L-glutaminas kaip maisto papildas sportininkams – imunitetas ir atsistatymas

Glutamino biologinės funkcijos

Organizme glutaminas atlieka daugybę nepakeičiamų funkcijų, kurios gerokai peržengia vien tik raumenų statybos ribas:

Azoto transportas

Pagrindinė priemonė azotui pernešti tarp audinių

Imuniteto palaikymas

Pagrindinis energijos šaltinis limfocitams ir žarnyno gleivinės ląstelėms

Antioksidantų pirmtakas

Būtinas glutationo, svarbiausio vidinio antioksidanto, sintezei

Gamintojų pažadai vs. mokslinė realybė

Įprastas baltymingas racionas kasdien suteikia maždaug 3–6 gramus glutamino, o to įprastomis sąlygomis pakanka. Tačiau po sunkaus fizinio krūvio jo lygis kraujo plazmoje sumažėja. Būtent glutamino atsargų išsekimas dažnai siejamas su susilpnėjusiu imunitetu ištvermės sportininkams (Parry-Billings et al., 1992).

Jei norėtume po sunkios treniruotės išvengti reikšmingo jo lygio sumažėjimo, reikėtų papildyti maždaug 0,1 g kūno svorio kilogramui kas 30 minučių 2–3 valandas (Nieman ir Pedersen, 2000). Panagrinėkime konkrečius teiginius išsamiau:

1. Imuninė sistema ir ligų prevencija

Po ilgo fizinio aktyvumo (50–70 % VO2max, pvz., pusmaratonis ar maratonas) glutamino kiekis kraujyje sumažėja 10–30 %, o šis sumažėjęs lygis išlieka kelias valandas (Castell et al., 1997; Walsh et al., 1998). Teoriškai tai galėtų sukurti laikiną susilpnėjusio imuniteto langą.

Castell, Poortmans ir Newsholme (1996) tyrimas iš tiesų rado teigiamą koreliaciją tarp suplementacijos 5 g glutamino iškart po maratono ir mažesnio infekcijų dažnio. Tačiau šis tyrimas nematavo glutamino lygio, o tai yra metodologinė spraga. Negalima tiksliai nustatyti, kokią įtaką ši dozė turėjo glutamino lygiui. Vis dėlto labai tikėtina, kad toks nedidelis kiekis vargu ar galėtų sustabdyti glutamino sumažėjimą kraujyje.

Vertinimas: Naujesni tyrimai – Gleeson (2008), Gleeson ir Bishop (2000) bei Nieman ir Pedersen (2000) – nepatvirtino jokios glutamino suplementacijos įtakos imuniniams žymenims, net ir esant didesnėms 0,1 g/kg dozėms, kurios išlaikė normalų glutamino lygį.

2. Skysčių pasisavinimas ir rehidratacija

Vandens pasisavinimą galima paspartinti pridedant cukraus ir druskos, nes vanduo natūraliai seka šių medžiagų judėjimą. Glutaminas veikia panašiai – tyrimai patvirtina, kad rehidratacijos tirpaluose jis padeda organizmui pasisavinti skysčius greičiau nei grynas vanduo (Silva et al., 1998).

Vertinimas: Praktikoje šis poveikis nebuvo patvirtintas ir tikriausiai būtų nereikšmingas. Phillips (2007) neįrodė, kad glutaminas kaip nors padėtų padidinti fizinius rezultatus. Be to, glutaminas paruoštuose gėrimuose yra nestabilus – todėl jis į juos net nededamas.

3. Raumenų masės apsauga ir augimas

Wilkinson ir kt. (2006) tyrime buvo užuomina, kad glutamino vartojimas kartu su angliavandeniais ir esencialinėmis aminorūgštimis šiek tiek sumažino raumenų skaidymą vėlesniuose atsigavimo etapuose – tačiau praktinė reikšmė kol kas neaiški.

Vertinimas: Nėra jokių įrodymų, kad vien glutaminas skatina raumenų augimą ar apsaugo nuo jų skaidymo. Katabolizmui sumažinti tinkamesnis yra jėgos treniruotės ir pakankamas baltymų su pilnu esencialinių aminorūgščių spektru vartojimas (Borsheim et al., 2002).

4. Glikogeno sintezė raumenyse

Bowtell ir kt. (1999) tyrimas rodė, kad glutaminas gali paskatinti glikogeno sintezę pirmojoje atsigavimo fazėje. Tačiau metodologiškai kokybiškesnis Wilkinson ir kt. (2006) tyrimas šios tezės nepatvirtino.

Vertinimas: Glutamino pridėjimas prie gėrimo, kuriame yra angliavandenių ir esencialinių aminorūgščių, neturi jokios įtakos geresnei glikogeno resintezei raumenyse.

5. Raumenų pažeidimas ir skausmas

Yra tam tikrų mokslinių užuominų, kad glutaminas gali padėti apsisaugoti nuo raumenų pažeidimo ir skausmingumo po ištvermės krūvio. Vis dėlto fizinio aktyvumo sukeltas raumenų pažeidimas pats savaime nemažina glutamino lygio kraujyje.

Vertinimas: Nėra mokslinių įrodymų, kad glutaminas padėtų raumenų audinio atsistatymui ir atsigavimui (Walsh et al., 1998), nei apie raumenų skausmingumo sumažėjimą, palyginti su placebu.

Išvada sportininkams

Nors L-glutaminas plačiai reklamuojamas kaip papildas imunitetui, raumenų pažeidimo ir katabolizmo mažinimui ar raumenų augimui, nėra pakankamai įrodymų, kad taip iš tiesų yra. Kur kas tinkamiau sutelkti dėmesį į pakankamą kokybiškų baltymų vartojimą (mėsa, kiaušiniai, išrūgų baltymai) su pilnu esencialinių aminorūgščių spektru.

Šaltiniai

Nieman DC, Pedersen BK, eds. (2000). Nutrition and exercise immunology. CRC Press.
Parry-Billings M, Budgett R, Koutedakis Y, et al. (1992). Plasma amino acid concentrations in the overtraining syndrome. Med Sci Sports Exerc, 24(12):1353–1358.
Rennie MJ, MacLellan PA, Hundal HS, et al. (1989). Skeletal muscle glutamine concentration and muscle protein turnover. Clin Exp, 38:47–51.
Ardawi MSM, Newsholme EA. (1994). Glutamine metabolism in lymphoid tissues. In: Haussinger D, Sies H, eds. Glutamine metabolism in mammalian tissues. Springer-Verlag, 235–246.
Bowtell JL, Gelly K, Jackman ML, et al. (1999). Effect of oral glutamine on whole body carbohydrate storage during recovery from exhaustive exercise. J Appl Physiol, 86:1770–1777.
Silva AC, Santos-Neto MS, Soares AM, et al. (1998). Efficacy of a glutamine-based oral rehydration solution on electrolyte and water absorption. J Pediatr Gastroenterol Nutr, 26(5):513–519.
Phillips GC. (2007). Glutamine: The nonessential amino acid for performance enhancement. Curr Sports Med Rep, 6(4):265–268.
Borsheim E, Tipton K, Wolf S, Wolfe R. (2002). Essential amino acids and muscle protein recovery from resistance exercise. Am J Physiol Endocrinol Metab, 283(4):E648–E657.
Wilkinson SB, Kim PL, Armstrong D, Phillips SM. (2006). Addition of glutamine to essential amino acids and carbohydrate does not enhance anabolism in young human males following exercise. Appl Physiol Nutr Metab, 31(5):518–529.
Walsh NP, Blannin AK, Robson PJ, Gleeson M. (1998). Glutamine, exercise and immune function: Links and possible mechanisms. Sports Med, 26:177–191.
Castell LM, Poortmans JR, Newsholme EA. (1996). Does glutamine have a role in reducing infections in athletes? Eur J Appl Physiol, 73:488–490.
Castell LM, Poortmans JR, Leclercq R, et al. (1997). Some aspects of the acute phase response after a marathon race, and effect of glutamine supplementation. Eur J Appl Physiol, 75:47–53.
Gleeson M, Bishop NC. (2000). Modification of immune responses to exercise by carbohydrate, glutamine and antioxidant supplements. Immunol Cell Biol, 78:554–561.
Gleeson M. (2008). Dosing and efficacy of glutamine supplementation in human exercise and sport training. J Nutr, 138(10):2045S–2049S.
Jeukendrup A, Gleeson M. (2025). Sport nutrition (4th ed.). Human Kinetics.